![]() |
---|
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
Ekosistema
Ekosistema ekologijoje – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai, sistema. Tai yra organizmų bendrija tam tikroje buveinėje. Tai vieningas darinys, kuris apima gyvus organizmus (augalus, gyvūnus ir kitus gyvuosius organizmus – biocenozę) bei jų gyvenamosios vietos veiksmių kompleksus (arba biotopus). Supaprastintai vaizduojant Biotopas + Biocenozė = Ekosistema. Kai kurie autoriai ekosistemą laiko pagrindiniu ekologijos vienetu.
Ekosistema yra dinamiška ir sudėtinga visuma, veikianti kaip ekologinis vienetas. Ekosistemą palaiko nuolat gamtoje vykstantys procesai. Medžiagos ekosistemoje juda ratu, energiją gauna iš saulės. Energijos kelias ekosistemoje yra kryptingas bet ne ciklinis. Medžiagų judėjimas ekosistemoje gali būti gana uždaras, tačiau ne energijos. Medžiagų judėjimą gyvieji organizmai veikia kaip:
-
vartotojai (heterotrofai), maitinasi gamintojais arba kitais vartotojais (ypač gyvūnai, įskaitant žmones),
-
gamintojai (autotrofai), gaminantys organines medžiagas iš neorganinių ir energijos (saulės šviesa, cheminė energija), visų pirma augalai ir bakterijos,
-
skaidytojai, kurie mirusius gamintojus ir vartotojus suskaido į neorganines daleles (daugiausia bakterijos ir grybai).
Organizmai ekosistemoje paprastai yra gerai nusistovėjusiame balanse tarpusavyje ir su jų aplinka. Kiekvienas jos elementas sistemoje atlieka tam tikrą vaidmenį. Ekosistema yra atvira ir tam tikru mastu savarankiška savireguliacinė sistema, t. y. jos augalai ir gyvūnai gamina visas patiems reikalingas medžiagas. Tačiau naujų aplinkos faktorių ar naujų rūšių atsiradimas gali sukelti katastrofiškus padarinius, o kartais visiškai sugriauti ekosistemą ir daugelio jos pirminių rūšių žūtį. Žmogus yra vienas iš daugelio ekosistemos elementų, nuo kurių funkcionavimo, t. y. tam tikrų veiksmų, priklauso sistemos stabilumas.