Gyvenimas dykumoje

 

Gyvenimas dykumoje gali būti dideliu iššūkiu, nepatyrusiam žmogui, tačiau klajokliams, tokiems, kaip beduinai, tuaregai, bušmenai ar aborigenai tai yra taip pat paprasta, kaip mums gyvenimas mieste. Visgi sąlygos dykumoje, kad ir kaip atrodytų keista yra permainingos. Dieną vyrauja didelis karštis, o naktį nemenkai atšąla. Tik klajoklių gentys sugeba ilgą laiką išgyventi tokiomis sąlygomis. Pagrindinis turtas visgi yra kupranugariai, ožkos, avys. Kupranugariai yra vienintelė transporto priemonė, galinti atlaikyti staigiai besikeičiančias oro sąlygas. Kadaise klajokliai buvo vieninteliu prekybiniu tiltu per dykumą. Dar ir dabar klajoklių gentys verčiasi prekyba. Kai kurios gentys persiorientavo į žemdirbystę, persikeldami gyventi į dykumos pakraščius. Beje, dykumų pakraščiai kasmet plečiasi ir užima vis didesnes teritorijas. Tai vyksta dėl sausrų, klimato pokyčių ir žmogaus veiklos. Dykumų gyventojai nuoširdžiai laikosi tradicijų. Jie ir toliau laikosi papročių, kurie glaudžiai susiję su šeimos išlaikymu ir kraujomaiša. Mergaitės tekinamos 13-os metų amžiaus už tos pačios šeimos berniuko, kuriam tuo metu būna 16 metų. Dauguma tokių santuokų baigiasi apsigimusio naujagimio gimimu. O dėl neprižiūrėjimo ir sunkių gyvenimo sąlygų, net iki trečdalio visų klajoklių kamuoja kurčnebylumas.