Virusai

 

 

Virusas – neląstelinės sandaros infekcinis patogenas, negalintis augti ir daugintis už šeimininko ląstelės ribų. Lotyniškai žodis virus reiškia nuodas. Jie yra užkrečiamų ligų sukėlėjai, galintys užkrėsti bet kokį iš ląstelių sudarytą organizmą. Virusai yra dar mažesni už bakterijas, todėl jų neįmanoma pamatyti per šviesinį mikroskopą. Tokiems mažiems organizmams tyrinėti naudojami tik elektroniniai mikroskopai.

Virusai yra randami visur, kur tik yra gyvybė. Greičiausiai jie atsirado kartu su pirmosiomis ląstelėmis.[1] Virusų kilmė nėra išaiškinta, nes jie nesuformuoja fosilijų, tad iki šiol molekulinės technologijos davė daugiausiai naudos aiškinantis jų atsiradimą. Yra trys pagrindinės hipotezės apie virusų kilmę:

• Regresyvioji hipotezė. Iš pradžių virusai buvo mažos ląstelės, kurios parazituodavo kitas ląsteles. Per ilgą laiką, parazitavimui nepadedantys genai buvo prarasti. Pvz., riketsijos ir chlamidijos bakterijos yra gyvos ląstelės, kurios kaip ir virusai dauginasi tik svetimose ląstelėse.

• Ląstelinės kilmės hipotezė. Kai kurie virusai galėjo išsivystyti iš mažų DNR ir RNR nuotrupų, kurios atitrūko nuo didesnio organizmo genų rinkinio. Atskilusi DNR galėjo būti iš plazmidžių arba transposonų.

• Bendra evoliucija. Virusai galėjo išsivystyti iš sudėtingų baltymų ir nukleorūgščių molekulių tuo pat metu, kai žemėje atsirado pirmosios ląstelės, ir egzistuoti kaip ląstelės milijardus metų.